Šiais laikais rinkoje siūlomas gausus kosmetinių ir asmens higienos priemonių pasirinkimas. Kaip atsirinkti geriausias?
Pirmiausia rekomenduojame rinktis visiškai natūralias priemones, naudoti natūralius nerafinuotus aliejus, darytis kaukes iš maisto medžiagų ir t.t. Tačiau suprantame, kad ne visi turi laiko ir noro domėtis bei gamintis namess kūno priežiūros priemones. Tad pateikiame patarimų, kaip iš parduodamų priemonių išsirinkti tą, kuri geriausia būtent Jums.
Renkantis Jums geriausią kosmetikos ar asmeninės higienos priemonę, siūlome įvertinti kainą, veikliųjų medžiagų bei kenksmingų medžiagų kiekį ir, pagal optimalų santykį, pasirinkti tinkamiausią. Gal Jums tiks mažiausiai kenksminga priemonė iš pigesnių, arba labai geros sudėties, bet brangi priemonė. O gal pavyks rasti ir pigią, ir nekenksmingą, ir veiksmingą?
Vadovaudamiesi šiais trimis paprastais žingsniais, lengvai išsirinksite tinkamiausią priemonę.
1. Pasirinkite priimtiną kainą. Pirmiausia nusistatykite norimą kainų lygį nuo mažiausios iki didžiausios kainos. Pavyzdžiui, drėkinamajam veido kremui Jūs galite ir norite skirti nuo 3 EUR iki 15 EUR. Tuomet, Jūsų tolerancijos riba žemiausiai kainai būtų 3 EUR , tai reiškia, kad kremo už 1 EUR net nežiūrėsite. O aukščiausia riba - 15 EUR, kas reiškia, kad kremo už 20 ar 40 EUR įsigijimo taip pat nesvarstysite.
Kaina dažniausiai būna didesnė tų priemonių, kurių vardas labiau žinomas ir/arba geresnė kokybė: daugiau natūralių medžiagų, geresnės veikliosios medžiagos, mažiau konservantų ir pan. Labai natūralios ar ekologiškos priemonės dažniausiai būna brangios, tačiau pasitaiko ir tokių brangių priemonių, kurių kokybė pagal vartojimą yra gera (malonus pojūtis, geras efektas ), bet sudėtis yra prasta.
2. Apsvarstykite siekiamą poveikį. Išsirinkę priemones pagal kainą, iš jų atsirinkite tas, kurios labiausiai atitinka Jūsų siekiamą poveikį. Kremo atveju, pagalvokite, ar norite drėkinti, ar maitinti odą, ar saugoti nuo raukšlių, ar atstatyti, o gal Jums svarbu, kad kremas būtinai būtų su alyvuogių aliejumi, arba alaviju ar kita norima veikliąja medžiaga?
Vekliosios medžiagos yra elementai, įeinantys į priemonės sudėtį ir padedantys pasiekti norimą poveikį. Veiklioji medžiaga gali būti cheminė arba natūrali. Veikliosios medžiagos gali veikti atskirai arba sustiprinti viena kitos veikimą, pasiekdamos sinergiją.
Rekomenduojame iš pagal kainą prieinamų priemonių, atsirinkti tas, kurios labiausiai atitinka Jūsų pageidaujamą ir siekiamą poveikį.
Renkantis šampūną, dezodorantą, dekoratyvinę kosmetiką ar kitas priemones, siekiamas poveikis bei veikliosios medžiagos gali būti skirtingos.
3. Atsirinkite 'draugiškiausią' sudėtį. Pasirinkus tinkamas priemones pagal kainą ir siekiamą poveikį, iš jų reikėtų atsirinkti tas, kurių sudėtyje yra mažiausiai arba iš vis nėra kenskmingų medžiagų. Retai pasitaiko tokių, priemonių, kuriose visai nebūtų koncervantų ar kitų kenksmingų priedų, tačiau galima rinktis tas, kuriose jų yra mažiausiai.
Paprastesnei sudėties analizei, rekomenduojame naudotis šia interneto svetaine: http://www.cosdna.com/eng/ingredients.php . Čia papraščiausiai reikėtų nurašyti arba nukopijuoti sudėtį nuo etiketės ir sistema pati automatiškai atliks analizę. Žalia spalva pažymėtas ingredientas yra draugiškas, o geltona ar raudona pažymėtųjų reikėtų privengti - jų turėtų būti kuo mažiau.
Norinčius labiau įsigilinti ir mokėti susigaudyti, kviečiame skaityti toliau.
Pagal kosmetikos reguliavimo nuostatas kosmetiniai ingredientai produktuose turi būti išdėstyti mažėjančia tvarka pagal to ingrediento svorį priemonėje. Visi ingredientai, kurie sveria daugiau, kaip 1% produkto svorio privalo būti išdestyti būtent tokiu būdu. Ingredientai, sveriantys mažiau, nei 1% gali būti surašyti nesilaikant šios taisyklės. Taigi jei reklamoje išgirti veiklieji ingredientai puikuojasi pačioje sąrašo pabaigoje, galima daryti išvadą, kad jie nebus ypatingai veiksnūs.
Absoliučiai visi ingredientai (nepaisant patentų, autorinių teisių ir t.t.), panaudoti priemonėje privalo būti parodyti ingredientų sąraše. Ši taisyklė negalioja kvapiosioms medžiagoms, todėl vietoj detalaus jų sąrašo dažnai galima pamatyti tiesiog žodį „perfume“, „fragrance“ ir pan. Taip pat tai negalioja priemaišoms (kurių procentas paprastai būna ypatingai mažas).
Svarbu žinoti, kad didžiąją dalį produkto dažnai užima tiesiog vanduo. Losjonuose ir kremuose vanduo siekia 65-85% produkto svorio, geliuose- ir daugiau. Labai „sunkiose“ priemonėse- tepaluose, emulsijose, balzamuose vandenį gali pakeisti lipidai, riebieji alkoholiai ir t.t. Tokios priemonės turi savybę pasilikti odos paviršiuje ir prasčiau susigerti, dėl to puikiai apsaugo odą nuo aplinkos poveikio. Produkto be vandens pagrindas gali buti ir silkonai- tokie produktai dažniausiai vadinami serumais.
Drėkiklių sudėtį galima būtų išskirstyti taip (tai tik gairės):
Pagrindinė, viską supaprastinanti taisyklė- bandant suprast ingredientų sąrašą, visų pirma reiktų susirasti konservantus ir kvepalus, jei jų yra. Tai dažnai būna "1% riba", iki kurios ingredientai dėliojami mažėjimo tvarka. Dažniausiai kas eina po konservantų bei kvepalų yra ypatingai mažos koncentracijos, tad daugumoje atvejų toks menkas kiekis didelės reikšmės odai neturės.
Kai kurių kenksmingą šalutinį poveikį galinčių turėti medžiagų, naudojamų kosmetikoje, sąrašas:
Parabenai (Metil, propil, butil ir etil)
Naudojami kaip konservantai (stabdo bakterijų dauginimąsi ir prailgina produkto galiojimą) daugelyje plaukų bei odos priežiūros produktų. Yra sukėlę daugybę odos alergijų ir suerzinimų. Tyrimai rodo, kad jie yra silpnai estrogeniniai - "mėgdžioja" estrogenų veiklą ir taip ardo endokrininės sistemos balansą.
Diazolidinil Urea ir Imidazolidinil Urea
Tai yra dažniausiai naudojami konservantai po parabenų. Dar vadinami Germall II ir Germal 115. Nepasižymi geromis priešgrybelinėmis savybėmis, todėl naudojami kartu su kitais konservantais. Išskiria formaldehidus, kurie gali būti toksiški. JAV dermatologijos akademija nustatė, kad jie yra tiesioginė kontaktinio dermatito priežastis. Gali sukelti alergijas ir yra ypač pavojingas priemonėse, skirtose naudoti aplink akis.
Phenoxyethanol
Kosmetikoje naudojamas kaip konservantas. Kancerogenas, toksiškas. Reaguodamas su kai kuriomis medžiagomis gali būti pavojingas įkvėpus, prarijus ar sąlityje su oda, gali stipriai pažeisti akis.
Butylated Hydroxytoluene (BHT) ir Butylated Hydroxyanisole (BHA)
Naudojami maiste ir kosmetikoje. Sintetiniai antioksidantai, kurie pailgina kosmetikos galiojimo laiką. Gali sukelti alergines reakcijas.
Aliuminio junginiai (Aluminum chlorohydrate, Aluminum fluoride ir kt.)
Kosmetikoje naudojama labai daug aliuminio cheminių junginių, kurie yra kenksmingi, pvz., aliuminio chlorohidratas dažnai naudojamas dezodorantuose, aliuminio fluoridas - dantų pastose. Šios medžiagos kosmetikoje yra toksiškos, gali sukelti alergiją. Manoma, kad aliuminio junginiai gali trikdyti normalią acetilcholino (cheminė medžiaga, kurią organizme išskiria nervinės ląstelės; jis skatina griaučių raumenų bei vidaus organų lygiųjų raumenų susitraukimą) veiklą. Jeigu tai tiesa, aliuminio junginiai kosmetikoje privalo būti laikomi pavojingais.
Dietanolaminas (DEA) ir trietanolaminas (TEA)
Naudojami kaip emulsikliai arba putojimą sukeliančios medžiagos. Gali sukelti alergijas, smarkiai dirginti kūno audinius, sausina plaukus ir odą. Tai yra aminai (amoniako junginiai), kurie reaguodami su nitratais gali susijungti į vėžį skatinančius nitrozaminus. Tampa toksiški, kai naudojami ilgą laiką ir yra absorbuojami per odą.
Alkyloamides (alkilaminai)
Ant kosmetikos priemonių etikečių dažnai vadinami: Diethanolamine(DEA), Monoethanolamine (MEA), Triethanolamine (TEA) ir kartaiscocamide. Jų pradinė paskirtis yra putojimo skatinimas šampūnuose, tačiau taip pat jie gali būti naudojami kaip tirštikliai arba rišamosios medžiagos.Triethanolamine taip pat naudojamas balansuoti pH pusiausvyrą. Yra surinkta įrodymų, jog šios medžiagos gali erzinti odą, o jų sudėtyje esantis laisvasis aminas jungiasi su formaldehidais ir taip gali sudaryti vėžį sukeliančius nitrosaminus.
Petroleum oils (tokie kaip petrolatum, mineral oil ir liquid paraffin)
Nors tai natūrali medžiaga, atrandama žaliavinėje naftoje, ji mažai naudinga odai ir sveikatai. Sudaro paviršinį barjerą, kuris užkemša odos poras, neleidžia odai kvėpuoti, išskiria toksinus ir sukelia uždegimines reakcijas. Dažniausia alerginių bėrimų ir inkštirų priežastis. Gali sausinti odą. Taip pat sugeria naudingus vitaminus (svarbi egzema ir dermatitu sergančiųjų problema), padeda į organizmą patekti laisviesiems radikalams, taip skatinant odos senėjimo procesus. Naftos chemijos produktai taip pat yra nenaudingi aplinkai. Gamintojai naudoja mineralinį aliejų dėl to, nes jis yra neįtikėtinai pigus. Šios medžiagos yra randamos net kūdikiams skirtuose losjonuose ir aliejuose. Beje, nemažai žmonių skundžiasi užsikimšusiomis veido poromis ir gan dažnai dėl to kaltina augalinius aliejus, tačiau poras kemša ne natūralūs augaliniai aliejai, o būtent kosmetikos priemonės, kuriose yra petrolato.
Sodium lauril sulfatas (SLS)/ Sodium laureth sulfatas (SLES)
Pigūs, šiurkštūs detergentai, naudojami šampūnuose, prausikliuose, skystuose muiluose dėl savo gerų plovimo ir putojimo savybių. Gali dirginti akis, galvos odą (tarsi būtų atsiradę pleiskanų), sukelti odos bėrimus ir kitokias alergines reakcijas. SLS klinikiniuose tyrimuose visame pasaulyje laikomas stipriu odos dirgikliu. Visas Alkyl sulphate šeimos medžiagas (tokias kaip ammonium lauryl sulphate) "Soil Association" ekologiškų produktų sertifikavimo institucija yra uždraudusi naudoti. Tokie junginiai, kaip SLES ir PEG gali savo sudėtyje turėti 1,4 dioksano - potencialiai koncerogeninės ir griaunančios hormonų pusiausvyrą medžiagos.
Propilenglikolis (Propylene Glycol)
Geriausiu atveju tai yra augalinis glicerinas, sumaišytas su grūdų alkoholiu. Šiuo atveju abu naudojami produktai yra natūralūs. Tačiau dažniausiai tai sintetinis, iš naftos pagamintas mišinys, naudojamas drėgmei palaikyti (humektantas). Sudarydamas imitacinę hidrolipidinę plėvelę, kurią sveika oda turi natūraliai, jis gali užkimšti odos poras, sukeldamas folikulo uždegimą ir kitas problemas. Yra žinoma, kad propilenglikolis gali sukelti alergines reakcijas, dilgėlinę ir egzemą. Prasiskverbdamas pro odą į organizmą gali sukelti distrofinius inkstų ir kepenų pakitimus. Toksiškas. 1991 metais American Academy of Dermatologist žurnale išspausdintas straipsnis teigia, jog jis dirgina odą netgi naudojamas labai mažomis dozėmis. Kai etiketėje matote PEG (polietilenglikolis) arba PPG(polipropilenglikolis), saugokitės - tai giminingos sintetinės medžiagos. Propilenglikolis pramonėje naudojamas kaip antifrizas ir stabdžių skystis.
PVP/VA polimeras (Polyvinylpyrrolidone)
Tai iš naftos pagamintas chemikalas, naudojamas plaukų lakuose, plaukų formavimo priemonėse ir kituose kosmetikos gaminiuose. Jį reikėtų laikyti toksišku, nes įkvėptos dalelės gali jautriems žmonėms pažeisti plaučius.
Stearalkonium chloridas (Stearalkonium chloride)
Amino junginys, naudojamas plaukų kondicionieriuose ir kremuose. Jis išrastas tekstilės pramonėje, kaip medžiagų minkštiklis. Gerokai pigesnis ir lengviau panaudojamas kondicionieriuose nei baltymai ar augalinės medžiagos, kurie yra naudingi plaukams. Gali sukelti alergines reakcijas. Toksiškas.
EDTA (Ethylene Diamine Tetra Acetic acid)
Tai etilendiamintetra acto rūgštis. Cheminė medžiaga, naudojama kaip antioksidantas. Patartina vengti, nes yra toksiška.
Coceth-6-8
Sintetinė medžiaga, naudojama kaip ploviklis ir emolientas šampūnuose. Gali sukelti alergines reakcijas, yra kenksmingas aplinkai.
Steralkonium Chloride
Amonio junginys, naudojamas plaukų kondicionieriuose. Tekstilės pramonėje naudojamas kaip minkštiklis ir antistatikas. Išsausina plaukus, jie tampa trapūs ir lūžinėjantys. Gali sukelti alergines reakcijas.
Triklozanas (Triclosan)
Antibakterinė medžiaga, dažniausiai naudojama dezodorantuose. Nors šis chemikalas yra mažai toksiškas ir buvo patvirtintas naudojimui FDA (angl. The Food and Drug Administration; federalinė JAV agentūra, atsakinga už JAV maisto ir naudojamų medžiagų pardavimą bei veiksmingumą), absorbuojamas per odą gali sukelti kepenų veiklos sutrikimus.
Dimethicone
Silikoninis fluidas, naudojamas kremuose ir losjonuose suteikia glotnumo jausmą. Silikonai bovo ypač populiarūs 1960-ųjų metų laikotarpyje. Gali sukelti įvairias alergines reakcijas ir vidaus organų sutrikimus.
Butylene Glycol
Ši tiršta medžiaga, naudojama plaukų priežiūros priemonėse, gali sukelti alergines reakcijas. Kenksmingas aplinkai.
Talkas (Talc)
Iš muilo akmens (magnio silikato hidroksido) išgauta miltelių pavidalo medžiaga, plačiai naudojama pudroje kūdikiams, dekoratyvinėje kosmetikoje bei kremuose. Dalis talko šaltinių yra užteršti asbestu. Dažnai įkvėpus talko dulkių gali išsivystyti plaučių talkozė. Alternatyva: tapijokos miltai, kukurūzų ir ryžių krakmolas, šilko pudra.
Sintetiniai dažikliai
Naudojami siekiant padaryti kosmetikos priemones "gražias". Jų reikia vengti bet kokia kaina. Jie žymimi FD&C arba D&C spalvos pavadinimas ir skaičius. Pavyzdžiui, FD&C Red No.6, D&C Green No.6. Daug sintetinių dažiklių gali būti kancerogeniški. Jeigu kosmetikoje jų yra, nenaudokite jos.
Meholdibromo glutaronitrile
Tai visiškai nesaugi medžiaga kosmetikos priemonėse. Europos Sąjungos mokslinis komitetas (EU Scientific Committee) pastaraisiais metais sumažino šio konservanto leidžiamą kiekį iki 0,1% nuplaunamose priemonėse, tačiau jis vis dar daug kur naudojamas.
Quaternium 15
Šios medžiagos protrūkis kosmetikos gaminiuose gali išlaisvinti kancerogeninio formaldehido veikimą.
Sintetiniai kvapai
Kosmetikoje naudojami sintetiniai kvapai gali būti sudaryti iš 200 ingredientų. Nėra jokios galimybės sužinoti, kas tai per medžiagos, nes etiketėje jie žymimi paprastai fragrance arba perfume. Iš jų sukeliamų problemų paminėtinos yra galvos skausmai, galvos svaigimas, bėrimas, padidinta pigmentacija, stiprus kosulys, vėmimas, odos suirzimas ir t.t. Daug tyrimų rodo, kad pastaraisiais metais dažnėjantį dermatitą galima sieti su dažnėjančiu sintetinių kvapų naudojimu. Rekomendacija - vengti kosmetikos priemonių, kurių sudėtyje yra žodžiai "fragrance" ir "perfume". Arba reikia gauti daugiau informacijos iš pardavėjo, kadangi tuo pačiu žodžiu INCI terminais (kuriais nurodoma kosmetikos sudėtis) žymimi ir natūralių eterinių aliejų mišiniai. Ftalatai (Phtahalates) randami tam tikruose cheminiuose kvapuose ir nagų lakuose, yra alergenai, tačiau jie dažniausiai nėra minimi etiketėje ir įvardijami kaip kvapiosios medžiagos.
Hidrinti riebalai (Hydrogenated oils)
Dirbtinai sukurti riebalai, kurie yra visiškai nenaudingi odai, o vartojami vidiniam naudojimui gali sukelti širdies ligas dėl užsikimšusių arterijų.
Solvent extracted substances
Iš heksano gautas eterinio aliejaus absoliutas, kuriame gali būti toksiškų tirpiklių likučių.
Cheminiai UVB spindulių filtrai:
Isotridecyl salicylate, Octyl salicylate - gali suerzinti odą. Kai kurie salicilatai gali suardyti hormonų veiklą.
Octocrylene (cinnamate saulės filtrų šeima) - gali erzinti odą; kai kurie cinnarnates šeimos nariai veikia suardydami hormonus. Norvegijos radiacinės saugos tarnybos (Radiation Protection Authority) tyrimai rodo, jog net mažos cinnamates dozės gali sukelti ankstyvą gyvūnų odos ląstelių mirtį.
Para amino benzoic acid (PABA) - tai vitaminų B komplekso rūgštis, kuri gali sukelti alerginę reakciją.
Dalis informacijos paimta iš: http://kosmetikosanalize.blogspot.lt ir http://sveikasgrozis.blogspot.lt.
Pirmiausia rekomenduojame rinktis visiškai natūralias priemones, naudoti natūralius nerafinuotus aliejus, darytis kaukes iš maisto medžiagų ir t.t. Tačiau suprantame, kad ne visi turi laiko ir noro domėtis bei gamintis namess kūno priežiūros priemones. Tad pateikiame patarimų, kaip iš parduodamų priemonių išsirinkti tą, kuri geriausia būtent Jums.
Renkantis Jums geriausią kosmetikos ar asmeninės higienos priemonę, siūlome įvertinti kainą, veikliųjų medžiagų bei kenksmingų medžiagų kiekį ir, pagal optimalų santykį, pasirinkti tinkamiausią. Gal Jums tiks mažiausiai kenksminga priemonė iš pigesnių, arba labai geros sudėties, bet brangi priemonė. O gal pavyks rasti ir pigią, ir nekenksmingą, ir veiksmingą?
Vadovaudamiesi šiais trimis paprastais žingsniais, lengvai išsirinksite tinkamiausią priemonę.
1. Pasirinkite priimtiną kainą. Pirmiausia nusistatykite norimą kainų lygį nuo mažiausios iki didžiausios kainos. Pavyzdžiui, drėkinamajam veido kremui Jūs galite ir norite skirti nuo 3 EUR iki 15 EUR. Tuomet, Jūsų tolerancijos riba žemiausiai kainai būtų 3 EUR , tai reiškia, kad kremo už 1 EUR net nežiūrėsite. O aukščiausia riba - 15 EUR, kas reiškia, kad kremo už 20 ar 40 EUR įsigijimo taip pat nesvarstysite.
Kaina dažniausiai būna didesnė tų priemonių, kurių vardas labiau žinomas ir/arba geresnė kokybė: daugiau natūralių medžiagų, geresnės veikliosios medžiagos, mažiau konservantų ir pan. Labai natūralios ar ekologiškos priemonės dažniausiai būna brangios, tačiau pasitaiko ir tokių brangių priemonių, kurių kokybė pagal vartojimą yra gera (malonus pojūtis, geras efektas ), bet sudėtis yra prasta.
2. Apsvarstykite siekiamą poveikį. Išsirinkę priemones pagal kainą, iš jų atsirinkite tas, kurios labiausiai atitinka Jūsų siekiamą poveikį. Kremo atveju, pagalvokite, ar norite drėkinti, ar maitinti odą, ar saugoti nuo raukšlių, ar atstatyti, o gal Jums svarbu, kad kremas būtinai būtų su alyvuogių aliejumi, arba alaviju ar kita norima veikliąja medžiaga?
Vekliosios medžiagos yra elementai, įeinantys į priemonės sudėtį ir padedantys pasiekti norimą poveikį. Veiklioji medžiaga gali būti cheminė arba natūrali. Veikliosios medžiagos gali veikti atskirai arba sustiprinti viena kitos veikimą, pasiekdamos sinergiją.
Rekomenduojame iš pagal kainą prieinamų priemonių, atsirinkti tas, kurios labiausiai atitinka Jūsų pageidaujamą ir siekiamą poveikį.
Renkantis šampūną, dezodorantą, dekoratyvinę kosmetiką ar kitas priemones, siekiamas poveikis bei veikliosios medžiagos gali būti skirtingos.
3. Atsirinkite 'draugiškiausią' sudėtį. Pasirinkus tinkamas priemones pagal kainą ir siekiamą poveikį, iš jų reikėtų atsirinkti tas, kurių sudėtyje yra mažiausiai arba iš vis nėra kenskmingų medžiagų. Retai pasitaiko tokių, priemonių, kuriose visai nebūtų koncervantų ar kitų kenksmingų priedų, tačiau galima rinktis tas, kuriose jų yra mažiausiai.
Paprastesnei sudėties analizei, rekomenduojame naudotis šia interneto svetaine: http://www.cosdna.com/eng/ingredients.php . Čia papraščiausiai reikėtų nurašyti arba nukopijuoti sudėtį nuo etiketės ir sistema pati automatiškai atliks analizę. Žalia spalva pažymėtas ingredientas yra draugiškas, o geltona ar raudona pažymėtųjų reikėtų privengti - jų turėtų būti kuo mažiau.
Norinčius labiau įsigilinti ir mokėti susigaudyti, kviečiame skaityti toliau.
Pagal kosmetikos reguliavimo nuostatas kosmetiniai ingredientai produktuose turi būti išdėstyti mažėjančia tvarka pagal to ingrediento svorį priemonėje. Visi ingredientai, kurie sveria daugiau, kaip 1% produkto svorio privalo būti išdestyti būtent tokiu būdu. Ingredientai, sveriantys mažiau, nei 1% gali būti surašyti nesilaikant šios taisyklės. Taigi jei reklamoje išgirti veiklieji ingredientai puikuojasi pačioje sąrašo pabaigoje, galima daryti išvadą, kad jie nebus ypatingai veiksnūs.
Absoliučiai visi ingredientai (nepaisant patentų, autorinių teisių ir t.t.), panaudoti priemonėje privalo būti parodyti ingredientų sąraše. Ši taisyklė negalioja kvapiosioms medžiagoms, todėl vietoj detalaus jų sąrašo dažnai galima pamatyti tiesiog žodį „perfume“, „fragrance“ ir pan. Taip pat tai negalioja priemaišoms (kurių procentas paprastai būna ypatingai mažas).
Svarbu žinoti, kad didžiąją dalį produkto dažnai užima tiesiog vanduo. Losjonuose ir kremuose vanduo siekia 65-85% produkto svorio, geliuose- ir daugiau. Labai „sunkiose“ priemonėse- tepaluose, emulsijose, balzamuose vandenį gali pakeisti lipidai, riebieji alkoholiai ir t.t. Tokios priemonės turi savybę pasilikti odos paviršiuje ir prasčiau susigerti, dėl to puikiai apsaugo odą nuo aplinkos poveikio. Produkto be vandens pagrindas gali buti ir silkonai- tokie produktai dažniausiai vadinami serumais.
Drėkiklių sudėtį galima būtų išskirstyti taip (tai tik gairės):
- ~65-85% (losjonuose ir kremuose) užima vanduo- tirpiklis, paskirsto ingredientus ant odos, lengvai išgaruoja odos paviršiuje. Kiti ingredientai jį nuneša giliau į odą, tad jis kažkiek drėkina.
- ~5-35% lipidai (jų gali ir nebūti, jei priemonė "lengva"). Lipidai tepaluose gali užimti ir iki 100% . Sudaro ir atstato natūralų odos barjerą, neleidžia odos drėgmei išgaruoti. Kartu su emulsikliais suteikia priemonei jos tekstūrą.
- ~1-2% emulsikliai- stearic acid, trietholamine, laureth-4, quaternium, riebieji alkoholiai, polysorbates, potassium cetyl sulfate ir t.t. Padeda vandeniui ir lipidams susimaišyti, produktui išlaikyti vientisą masę.
- ~0.05-15% ar daugiau- “aktyvieji ingredientai” (JAV išskiriami sąrašo pradžioje, nurodant procentus. Tačiau nebūtinai. Ingrediento procentas gali būti nemažas (pvz., 10% AHA), tačiau prie aktyvių jis nebus priskirtas. JAV kai kuri kosmetika su aktyviaisiais ingredientais yra laikoma nereceptiniais vaistais. Pvz., kremai nuo saulės)- pagrindinės veikliosios medžiagos. Labai platus sąrašas- nuo glicerino iki rūgščių. Odos dirglumą mažinantys ingredientai, drėgmę pritraukiantys (humektantai- glicerinas, cukrūs), eksfolijuojantys (AHA, BHA, šlapalas...), odai identiški (hialuronas, amino rūgštys...), apsaugantys nuo saulės (avobenzonas, titano dioksidas, cinko oksidas...), augaliniai ekstraktai, odos balikliai (hidrokinonas, arbutinas) ir t.t.
- ~0.1-1% konservantai. Parabenai, phenoxyethanol, DMDM hydantoin, imidazolidyl urea ir t.t. Priklausomai nuo produkto formulės gali būti ir nenaudojami (pvz., bevandenėse priemonėse), arba naudojami natūralūs- antioksidantai, alkoholis, greipfrutų kauliukų ekstraktas (beje, jis ne visada toks natūralus, kaip kad skamba)...
- <1% kvapiosios medžiagos (Parfum, perfume, fragrance, jei yra išskirta smulkiau- linalool, cinnamal, citronellol, geraniol, limonene...).
Pagrindinė, viską supaprastinanti taisyklė- bandant suprast ingredientų sąrašą, visų pirma reiktų susirasti konservantus ir kvepalus, jei jų yra. Tai dažnai būna "1% riba", iki kurios ingredientai dėliojami mažėjimo tvarka. Dažniausiai kas eina po konservantų bei kvepalų yra ypatingai mažos koncentracijos, tad daugumoje atvejų toks menkas kiekis didelės reikšmės odai neturės.
Kai kurių kenksmingą šalutinį poveikį galinčių turėti medžiagų, naudojamų kosmetikoje, sąrašas:
Parabenai (Metil, propil, butil ir etil)
Naudojami kaip konservantai (stabdo bakterijų dauginimąsi ir prailgina produkto galiojimą) daugelyje plaukų bei odos priežiūros produktų. Yra sukėlę daugybę odos alergijų ir suerzinimų. Tyrimai rodo, kad jie yra silpnai estrogeniniai - "mėgdžioja" estrogenų veiklą ir taip ardo endokrininės sistemos balansą.
Diazolidinil Urea ir Imidazolidinil Urea
Tai yra dažniausiai naudojami konservantai po parabenų. Dar vadinami Germall II ir Germal 115. Nepasižymi geromis priešgrybelinėmis savybėmis, todėl naudojami kartu su kitais konservantais. Išskiria formaldehidus, kurie gali būti toksiški. JAV dermatologijos akademija nustatė, kad jie yra tiesioginė kontaktinio dermatito priežastis. Gali sukelti alergijas ir yra ypač pavojingas priemonėse, skirtose naudoti aplink akis.
Phenoxyethanol
Kosmetikoje naudojamas kaip konservantas. Kancerogenas, toksiškas. Reaguodamas su kai kuriomis medžiagomis gali būti pavojingas įkvėpus, prarijus ar sąlityje su oda, gali stipriai pažeisti akis.
Butylated Hydroxytoluene (BHT) ir Butylated Hydroxyanisole (BHA)
Naudojami maiste ir kosmetikoje. Sintetiniai antioksidantai, kurie pailgina kosmetikos galiojimo laiką. Gali sukelti alergines reakcijas.
Aliuminio junginiai (Aluminum chlorohydrate, Aluminum fluoride ir kt.)
Kosmetikoje naudojama labai daug aliuminio cheminių junginių, kurie yra kenksmingi, pvz., aliuminio chlorohidratas dažnai naudojamas dezodorantuose, aliuminio fluoridas - dantų pastose. Šios medžiagos kosmetikoje yra toksiškos, gali sukelti alergiją. Manoma, kad aliuminio junginiai gali trikdyti normalią acetilcholino (cheminė medžiaga, kurią organizme išskiria nervinės ląstelės; jis skatina griaučių raumenų bei vidaus organų lygiųjų raumenų susitraukimą) veiklą. Jeigu tai tiesa, aliuminio junginiai kosmetikoje privalo būti laikomi pavojingais.
Dietanolaminas (DEA) ir trietanolaminas (TEA)
Naudojami kaip emulsikliai arba putojimą sukeliančios medžiagos. Gali sukelti alergijas, smarkiai dirginti kūno audinius, sausina plaukus ir odą. Tai yra aminai (amoniako junginiai), kurie reaguodami su nitratais gali susijungti į vėžį skatinančius nitrozaminus. Tampa toksiški, kai naudojami ilgą laiką ir yra absorbuojami per odą.
Alkyloamides (alkilaminai)
Ant kosmetikos priemonių etikečių dažnai vadinami: Diethanolamine(DEA), Monoethanolamine (MEA), Triethanolamine (TEA) ir kartaiscocamide. Jų pradinė paskirtis yra putojimo skatinimas šampūnuose, tačiau taip pat jie gali būti naudojami kaip tirštikliai arba rišamosios medžiagos.Triethanolamine taip pat naudojamas balansuoti pH pusiausvyrą. Yra surinkta įrodymų, jog šios medžiagos gali erzinti odą, o jų sudėtyje esantis laisvasis aminas jungiasi su formaldehidais ir taip gali sudaryti vėžį sukeliančius nitrosaminus.
Petroleum oils (tokie kaip petrolatum, mineral oil ir liquid paraffin)
Nors tai natūrali medžiaga, atrandama žaliavinėje naftoje, ji mažai naudinga odai ir sveikatai. Sudaro paviršinį barjerą, kuris užkemša odos poras, neleidžia odai kvėpuoti, išskiria toksinus ir sukelia uždegimines reakcijas. Dažniausia alerginių bėrimų ir inkštirų priežastis. Gali sausinti odą. Taip pat sugeria naudingus vitaminus (svarbi egzema ir dermatitu sergančiųjų problema), padeda į organizmą patekti laisviesiems radikalams, taip skatinant odos senėjimo procesus. Naftos chemijos produktai taip pat yra nenaudingi aplinkai. Gamintojai naudoja mineralinį aliejų dėl to, nes jis yra neįtikėtinai pigus. Šios medžiagos yra randamos net kūdikiams skirtuose losjonuose ir aliejuose. Beje, nemažai žmonių skundžiasi užsikimšusiomis veido poromis ir gan dažnai dėl to kaltina augalinius aliejus, tačiau poras kemša ne natūralūs augaliniai aliejai, o būtent kosmetikos priemonės, kuriose yra petrolato.
Sodium lauril sulfatas (SLS)/ Sodium laureth sulfatas (SLES)
Pigūs, šiurkštūs detergentai, naudojami šampūnuose, prausikliuose, skystuose muiluose dėl savo gerų plovimo ir putojimo savybių. Gali dirginti akis, galvos odą (tarsi būtų atsiradę pleiskanų), sukelti odos bėrimus ir kitokias alergines reakcijas. SLS klinikiniuose tyrimuose visame pasaulyje laikomas stipriu odos dirgikliu. Visas Alkyl sulphate šeimos medžiagas (tokias kaip ammonium lauryl sulphate) "Soil Association" ekologiškų produktų sertifikavimo institucija yra uždraudusi naudoti. Tokie junginiai, kaip SLES ir PEG gali savo sudėtyje turėti 1,4 dioksano - potencialiai koncerogeninės ir griaunančios hormonų pusiausvyrą medžiagos.
Propilenglikolis (Propylene Glycol)
Geriausiu atveju tai yra augalinis glicerinas, sumaišytas su grūdų alkoholiu. Šiuo atveju abu naudojami produktai yra natūralūs. Tačiau dažniausiai tai sintetinis, iš naftos pagamintas mišinys, naudojamas drėgmei palaikyti (humektantas). Sudarydamas imitacinę hidrolipidinę plėvelę, kurią sveika oda turi natūraliai, jis gali užkimšti odos poras, sukeldamas folikulo uždegimą ir kitas problemas. Yra žinoma, kad propilenglikolis gali sukelti alergines reakcijas, dilgėlinę ir egzemą. Prasiskverbdamas pro odą į organizmą gali sukelti distrofinius inkstų ir kepenų pakitimus. Toksiškas. 1991 metais American Academy of Dermatologist žurnale išspausdintas straipsnis teigia, jog jis dirgina odą netgi naudojamas labai mažomis dozėmis. Kai etiketėje matote PEG (polietilenglikolis) arba PPG(polipropilenglikolis), saugokitės - tai giminingos sintetinės medžiagos. Propilenglikolis pramonėje naudojamas kaip antifrizas ir stabdžių skystis.
PVP/VA polimeras (Polyvinylpyrrolidone)
Tai iš naftos pagamintas chemikalas, naudojamas plaukų lakuose, plaukų formavimo priemonėse ir kituose kosmetikos gaminiuose. Jį reikėtų laikyti toksišku, nes įkvėptos dalelės gali jautriems žmonėms pažeisti plaučius.
Stearalkonium chloridas (Stearalkonium chloride)
Amino junginys, naudojamas plaukų kondicionieriuose ir kremuose. Jis išrastas tekstilės pramonėje, kaip medžiagų minkštiklis. Gerokai pigesnis ir lengviau panaudojamas kondicionieriuose nei baltymai ar augalinės medžiagos, kurie yra naudingi plaukams. Gali sukelti alergines reakcijas. Toksiškas.
EDTA (Ethylene Diamine Tetra Acetic acid)
Tai etilendiamintetra acto rūgštis. Cheminė medžiaga, naudojama kaip antioksidantas. Patartina vengti, nes yra toksiška.
Coceth-6-8
Sintetinė medžiaga, naudojama kaip ploviklis ir emolientas šampūnuose. Gali sukelti alergines reakcijas, yra kenksmingas aplinkai.
Steralkonium Chloride
Amonio junginys, naudojamas plaukų kondicionieriuose. Tekstilės pramonėje naudojamas kaip minkštiklis ir antistatikas. Išsausina plaukus, jie tampa trapūs ir lūžinėjantys. Gali sukelti alergines reakcijas.
Triklozanas (Triclosan)
Antibakterinė medžiaga, dažniausiai naudojama dezodorantuose. Nors šis chemikalas yra mažai toksiškas ir buvo patvirtintas naudojimui FDA (angl. The Food and Drug Administration; federalinė JAV agentūra, atsakinga už JAV maisto ir naudojamų medžiagų pardavimą bei veiksmingumą), absorbuojamas per odą gali sukelti kepenų veiklos sutrikimus.
Dimethicone
Silikoninis fluidas, naudojamas kremuose ir losjonuose suteikia glotnumo jausmą. Silikonai bovo ypač populiarūs 1960-ųjų metų laikotarpyje. Gali sukelti įvairias alergines reakcijas ir vidaus organų sutrikimus.
Butylene Glycol
Ši tiršta medžiaga, naudojama plaukų priežiūros priemonėse, gali sukelti alergines reakcijas. Kenksmingas aplinkai.
Talkas (Talc)
Iš muilo akmens (magnio silikato hidroksido) išgauta miltelių pavidalo medžiaga, plačiai naudojama pudroje kūdikiams, dekoratyvinėje kosmetikoje bei kremuose. Dalis talko šaltinių yra užteršti asbestu. Dažnai įkvėpus talko dulkių gali išsivystyti plaučių talkozė. Alternatyva: tapijokos miltai, kukurūzų ir ryžių krakmolas, šilko pudra.
Sintetiniai dažikliai
Naudojami siekiant padaryti kosmetikos priemones "gražias". Jų reikia vengti bet kokia kaina. Jie žymimi FD&C arba D&C spalvos pavadinimas ir skaičius. Pavyzdžiui, FD&C Red No.6, D&C Green No.6. Daug sintetinių dažiklių gali būti kancerogeniški. Jeigu kosmetikoje jų yra, nenaudokite jos.
Meholdibromo glutaronitrile
Tai visiškai nesaugi medžiaga kosmetikos priemonėse. Europos Sąjungos mokslinis komitetas (EU Scientific Committee) pastaraisiais metais sumažino šio konservanto leidžiamą kiekį iki 0,1% nuplaunamose priemonėse, tačiau jis vis dar daug kur naudojamas.
Quaternium 15
Šios medžiagos protrūkis kosmetikos gaminiuose gali išlaisvinti kancerogeninio formaldehido veikimą.
Sintetiniai kvapai
Kosmetikoje naudojami sintetiniai kvapai gali būti sudaryti iš 200 ingredientų. Nėra jokios galimybės sužinoti, kas tai per medžiagos, nes etiketėje jie žymimi paprastai fragrance arba perfume. Iš jų sukeliamų problemų paminėtinos yra galvos skausmai, galvos svaigimas, bėrimas, padidinta pigmentacija, stiprus kosulys, vėmimas, odos suirzimas ir t.t. Daug tyrimų rodo, kad pastaraisiais metais dažnėjantį dermatitą galima sieti su dažnėjančiu sintetinių kvapų naudojimu. Rekomendacija - vengti kosmetikos priemonių, kurių sudėtyje yra žodžiai "fragrance" ir "perfume". Arba reikia gauti daugiau informacijos iš pardavėjo, kadangi tuo pačiu žodžiu INCI terminais (kuriais nurodoma kosmetikos sudėtis) žymimi ir natūralių eterinių aliejų mišiniai. Ftalatai (Phtahalates) randami tam tikruose cheminiuose kvapuose ir nagų lakuose, yra alergenai, tačiau jie dažniausiai nėra minimi etiketėje ir įvardijami kaip kvapiosios medžiagos.
Hidrinti riebalai (Hydrogenated oils)
Dirbtinai sukurti riebalai, kurie yra visiškai nenaudingi odai, o vartojami vidiniam naudojimui gali sukelti širdies ligas dėl užsikimšusių arterijų.
Solvent extracted substances
Iš heksano gautas eterinio aliejaus absoliutas, kuriame gali būti toksiškų tirpiklių likučių.
Cheminiai UVB spindulių filtrai:
Isotridecyl salicylate, Octyl salicylate - gali suerzinti odą. Kai kurie salicilatai gali suardyti hormonų veiklą.
Octocrylene (cinnamate saulės filtrų šeima) - gali erzinti odą; kai kurie cinnarnates šeimos nariai veikia suardydami hormonus. Norvegijos radiacinės saugos tarnybos (Radiation Protection Authority) tyrimai rodo, jog net mažos cinnamates dozės gali sukelti ankstyvą gyvūnų odos ląstelių mirtį.
Para amino benzoic acid (PABA) - tai vitaminų B komplekso rūgštis, kuri gali sukelti alerginę reakciją.
Dalis informacijos paimta iš: http://kosmetikosanalize.blogspot.lt ir http://sveikasgrozis.blogspot.lt.
RSS Feed
